Raudona spalva – informacija susijusi su turėklais.

Žalia spalva – informacija susijusi su stogeliais.

http://www.spec.lt/index.php?cid=774

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo

2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 705 Vilnius

Valstybės žinios,2004, Nr. 23-721

Aktuali nuo 2009 06 12

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,

1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo.

Aplinkos Ministras                Arūnas Kundrotas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro   2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.02.01:2004

GYVENAMIEJI PASTATAI

...   ...   ...

ŽMONIŲ EVAKUACIJA

86. Iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau dviejų evakuacinių išėjimų.
87. Iki 6 aukštų sekcijinio tipo pastatuose gali būti įrengiamas vienas evakuacinis išėjimas į laiptinę.
88. Iki 10 aukštų sekcijinio tipo pastatuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai, vienas iš kurių gali būti avarinis – išėjimas į apsaugotą nuo gaisro pavojingų faktorių patalpą ar zoną (balkoną, lodžiją, perėjimas į kitą gaisrinį skyrių).
89. 10 aukštų ir aukštesniuose pastatuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai į neuždūmijamas N tipo laiptines. Ne mažiau pusė neuždūminamų laiptinių turi būti įrengiamos N1 tipo.
90. Įrengiant N2 tipo laiptines pastatuose, draudžiama tiesiogiai joje numatyti išėjimų iš butų duris.
91. Visuose gyvenamuose pastatuose iš kiekvienos laiptinės turi būti įrengtas išėjimas ant stogo. Iki 6 aukštų pastatuose išėjimas ant stogo gali būti įrengiamas kopėčiomis, 6 aukštų ir aukštesniuose pastatuose – laiptais.
92. Laiptų kiekis pakilime tarp laiptinių aikštelių turi būti ne mažesnis kaip 3, tačiau neviršyti 18.
93. Laiptinėse turi būti įrengiami ištisiniai turėklai. Pastatuose, kuriuose yra žmonių su negalia, turėklai turi būti įrengiami abejose laiptakio pusėse. Tarpai tarp laiptakių maršų turi būti ne siauresni kaip 50 mm.
94. Norminio laiptinės bei laiptinės aikštelės evakuacijos kelio pločio negali sumažinti atidaromos butų ir kitų patalpų durys.
95. Laiptinėse leidžiama įrengti šildymo prietaisus, buitinių atliekų pašalinimo vamzdžius, elektros skydines bei pašto dėžutes, išlaikant minimalų leistiną laiptatakių plotį, pateikiamą 6 lentelėje.

6 lentelė Laiptatakių parametrai

* jei vieno aukšto gyventojų skaičius neviršija 100, laiptatakio plotis gali būti sumažintas iki 1,05 m. Pastabos:

-Laiptatakio plotis priimamas, atmetus pagalbinių įrenginių (turėklų, šildymo įrenginių, šiukšlių vamzdžių ir pan.) užimamą plotį.

-Vidiniai buto laiptatakiai gali būti mediniai.

96. Name pandusų plotis turi būti ...

...   ...   ...

108. Namuose leidžiama įrengti butus dviejuose ir daugiau aukštuose (lygmenyse). Kiekviename aukšte, esančiame virš 15 m, turi būti avarinis išėjimas į laiptinę. Laiptų, esančių bute, plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,05 m.
109. Jei aukšto aukštis yra iki 18 m, buto vidiniai atviri laiptai gali būti mediniai.

...   ...   ...

SAUGUS NAUDOJIMAS

142.  Pėsčiųjų komunikacijos būsto visumos ribose turi būti projektuojamos taip, kad būtų išvengta tokių nelaimingų atsitikimų priežasčių:

142.1.  kritimų:

142.1.1.  į žemesnį lygį iš aukštesnio lygio, neapsaugoto aptvaru;

142.1.2.  per angą, neturinčią dangčio;

142.1.3. ant laiptų dėl jų statumo ar dėl to, kad neįrengti turėklai;

142.1.4.  horizontalaus judėjimo metu dėl netikėtų slenksčių ir laiptelių;

142.1.5.  dėl slidžios grindų ir kitų judėjimo paviršių dangų tiek šlapių, tiek drėgnų;

...   ...   ...

VIII SKYRIUS. DETALIEJI REIKALAVIMAI

XI SKIRSNIS. GYVENAMASIS PASTATAS

195. Neteko galios 2008 04 08. Žin. 2009-04-07, Nr. 39-1492. 

...   ...   ...

198. Kambarių ir kitų patalpų aukščiai pateikiami 10 lentelėje.

10 lentelė: Kambarių ir patalpų aukščiai

* – aukštis,įrengus antresolę.

199. Laiptinių ir jų elementų matmenys pateikti 11 lentelėje.

11 lentelė: Laiptinių ir jų elementų matmenys

Pastabos:

Laiptų posūkio pakopos ir sraigtinių laiptų pakopos minimalus plotis 0,4 m atstumu nuo laiptų turėklų turi būti 0,25 m.

Vidaus ir lauko vieno laiptatakio pakopų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 3 ir ne didesnis atitinkamai 17 ir 10.

200.  Liftai turi būti suprojektuoti tokie, kad:

...   ...   ...

226.  Aptvarai (turėklai):

226.1.  Atsidarantys langai, kurių palangės yra žemiau negu 0,80 m nuo grindų, turi turėti aptvarą, saugantį nuo iškritimo, jeigu žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio.

226.2.  Visos pėsčiųjų komunikacijos turi turėti aptvarus, jeigu pėsčiųjų judėjimui skirta plokštuma yra daugiau kaip 1,50 m aukščiau grindų ar žemės paviršiaus.

226.3.  Laiptai ar pandusai, kurių plotis mažesnis negu 1,20 m, turi turėti vienerius turėklus.

226.4.  Laiptai ir pandusai, platesni negu 1,20 m, ir spiraliniai laiptai turi turėti dvejus turėklus.

226.5.  Laiptų ir laiptų aikštelių aptvarų aukštis – ne mažesnis kaip 0,9 m.

226.6.  Balkonų ir lodžijų aptvarų aukštis – ne mažesnis kaip 1,1 m.

226.7.  Aptvarų vertikaliųjų elementų (strypų) dažnis turi būti ne retesnis kaip 120 mm.

226.8.  Turėklai tvirtinami ne mažesniame kaip 0,9 m aukštyje nuo laiptų pakopos krašto ar laiptų aikštelių.

227.  Įėjimo stogelis ir kita:

227.1.  Įėjimas į dviejų ir daugiau aukštų pastatą turi būti apsaugotas ne mažesnio kaip 1 m pločio apsauginiu stogeliu, jeigu nėra įėjimo priestato.

227.2.  Stogeliai, balkonai ir priedangos nuo saulės (markizės) turi būti įrengti ne žemiau kaip 2,4 m nuo šaligatvio plokštumos, o tarp stogelio ar kitų elementų krašto horizontalios projekcijos linijos ir šaligatvio bordiūro būtų ne mažiau kaip 1 m.

228.  Stogas.

228.1.  Stogo nuolydis turi būti  ...   ...   ...

XII SKIRSNIS. AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA

231.  Daugiabučių namų kelių aukštų butuose leidžiama įrengti garažus (saugyklas)
     1–2 automobiliams laikyti. Šiuo atveju:

231.1.  virš garažo (saugyklos) vartų turi būti įrengtas ne siauresnis kaip 1 m stogelis iš A1 ar A2 degumo klasių statybos produktų;

231.2.  garažas (saugykla) turi būti atskirtas 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis bei perdangomis;

231.3.  į butą iš garažo (saugykla) turi būti išėjimas per tambūrą su dviem automatiškai užsidarančiomis priešgaisrinėmis ne mažesnio kaip EI 60 ugniai atsparumo laipsnio durimis;

231.4.  garaže (saugykloje) turi būti įrengta autonominė vėdinimo sistema su atskiru kanalu, kurio ugniai atsparumo laipsnis ne mažesnis kaip REI 150.

232.  Antžeminė sklypo ribose automobilių saugykla projektuojama pagal  ...   ...   ...

XV SKIRSNIS. INŽINERINIŲ SISTEMŲ REIKALAVIMAI

250.  Būsto visumos projekte mažiausiai turi būti suprojektuotos tokios inžinerinės sistemos:

250.1.  patalpų šildymo;

250.2.  šalto ir karšto vandens tiekimo;

250.3.  buities nuotekų;

250.4. vėdinimo;

250.5.  elektros energijos tiekimo;

250.6.  buitinių atliekų pašalinimo.

...   ...   ...

260.5.  jeigu įrengiama vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti pastato sklype, nustatomi tokie reikalavimai:

260.5.1.  buitinės atliekos laikinai saugomos konteineriuose su uždaromais liukais;

260.5.2.  konteineriams saugoti įrengiama aikštelė su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo lietaus ir sniego bei patogia gyventojams;

260.5.3.  aikštelė turi būti aptverta ne mažesnio kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Likusi dalis skirta prieiti prie konteinerių. Priėjimas turi būti pritaikytas žmonėms su negalia ir atliekų automobiliams privažiuoti ir apsisukti;

260.5.4.  aikštelės dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas, įvertinant pastato projektuojamą butų ir gyventojų skaičių, jeigu pastatas mišrus, – dirbančiųjų skaičių, jų veiklos pobūdį ir intensyvumą, savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus buitinių atliekų surinkimo sistemai (konteinerių tipai, dydžiai, rūšiavimo prievolė, išvežimo būdai);

260.5.5.  aikštelės dangos nuolydis ne didesnis kaip 2%. Aikštelės nuolydis ir latakai formuojami taip, kad vanduo kuo trumpiausiu keliu patektų į trapus;

260.5.6.  aikštelė turi būti įrengta ne arčiau kaip 10 m nuo daugiabučio pastato ir 3 m nuo vienbučio (dvibučio) namo langų ir durų bei atitinkamai ne arčiau kaip 3 ir 2 metrai iki sklypo ribos. Šis atstumas nereikalingas, jeigu projektuojamo ir gretimo namo buitinių atliekų aikštelės liečiasi per sklypų atitvarą. Aikštelės turi būti įrengiamos prie įvažiavimų į sklypą.

261.  Kitos sistemos:

261.1.  gyvenamasis pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad    ...   ...   ...

The post Statybos techninis reglamentas. Gyvenamieji pastatai appeared first on Sidaras.

Raudona spalva – informacija susijusi su turėklais.

Žalia spalva – informacija susijusi su stogeliais.

 http://www.spec.lt/index.php?cid=11153

 LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.09:2005 „VIENBUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI“ PATVIRTINIMO

2005 m. liepos 1 d. Nr. D1-338 Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,

1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad 1 punkte nurodytas statybos techninis reglamentas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

Aplinkos ministras – Arūnas Kundrotas PATVIRTINTA LR aplinkos ministro

2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.02.09:2005

VIENBUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI  

IV SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS

45. Namo naudojimo saugos pagrindiniai reikalavimai pateikiami STR 2.01.01(4):1999 [6.2.9];
46. Namas, jo inžinerinės sistemos, priklausiniai ir sklypo inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų: paslydimo, kritimo, susidūrimo, nutrenkimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo rizikos.
47. Paslydimo, kritimo, susidūrimo rizikai išvengti namo pėsčiųjų judėjimo keliuose nustatomi šie reikalavimai:

47.1. grindys turi būti neslidžios;

47.2. atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,90 m nuo grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m. Tarpai tarp aptvaro (turėklų) elementų nenormuojami. Aptvarai turi būti ištisiniai, apskaičiuoti ne mažesnei kaip 0,3 kN/m apkrovai;

47.3. visos pėstiesiems pasiekiamos Namo zonos, kuriose grindų paviršius yra daugiau nei 1,5 m virš gretimos zonos grindų paviršiaus arba virš žemės paviršiaus turi būti aptvertos saugiu aptvaru (turėklais);

47.4. Namo vidaus laiptatakio, vedančios į patalpas, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,20 m, o laipto pakopos gylis – ne mažesnis kaip 0,25 m;

47.5. išorės laiptatakio, vedančios į Namą arba įėjimo į pastatą, laipto pakopos aukštis turi būti ne didesnis kaip 0,15 m, o laipto pakopos gylis – ne mažesnis kaip 0,30 m;

47.6. laiptai ir pandusai, turi būti su turėklu (turėklais), kurio aukštis ne mažesnis kaip 0,9 m;

47.7.* slenksčiai turi būti ne aukštesni kaip 0,025 m;

47.8.* pavieniai laipteliai draudžiami;

47.9. neįrėmintose stiklinėse duryse ir languose, jei stiklas yra žemiau nei 0,90 m virš grindų, turi būti naudojamas nedužusis stiklas;

47.10. neįrėmintos stiklinės durys ir langai bei svyruojančios durys turi būti matomos, pažymėjus jas ženklais, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,20 cm2 ir išdėstant ženklus tarp 0,70 m ir 1,5 m aukštyje virš grindų;

47.11.* pandusai ir laiptai, kurių nuolydis yra didesnis nei 5 %, mažiausiai kas 3 m turi būti su poilsio aikštelėmis;

47.12.* durų staktos turi būti ne žemesnės už aukštį, nurodytą Reglamento 6 priede;

47.13.* tarp grindų ir išsikišusių statybinių konstrukcijų dalių vertikalus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 2,0 m;

47.14. įėjimas iš lauko į aukštesnį nei dviejų aukštų Namą (išskyrus atskirą įėjimą į rūsį ar technines patalpas) turi būti su ne mažesniu kaip 1,0×1,0 m apsauginiu stogeliu;

47.15. inžinerinių tinklų šulinių dangčiai sklypo susisiekimo komunikacijose (privažiavimuose, takuose, šaligatviuose) turi būti vienoje plokštumoje su jų paviršiumi; dangčių angos (ar tarpai tarp grotelių) turi būti ne didesni kaip 0,02 m.

48. Žmonių nudegimų ir nuplikinimų rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai:

48.1. šildymo bei karšto vandentiekio prietaisų bei tiekimo ir pašalinimo vamzdžių paviršiaus temperatūra taškuose, kuriuose jie yra pasiekiami, turi būti ne didesnė nei 80 °C, o dūmtraukių, dūmtakių paviršiaus – ne didesnė kaip 40 °C;

48.2. šilto oro temperatūra, matuojama 0,01 m atstumu nuo ventiliacijos angos, turi būti ne didesnė kaip 70 °C;

48.3. buitinio karšto vandens temperatūra turi neviršyti nustatytos HN 24:2003 [6.4.7].

49. Nutrenkimo elektros srove rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai:

49.1.* Name turi būti įrengta apsaugos nuo žaibo smūgio (žaibosaugos) sistema pagal RSN 139-92 [6.6.5] arba pagal STR 2.01.05:2003 [6.2.13] (priklausomai nuo pasirinkto žaibosaugos tipo);

49.2. Namo elektros inžinerinės sistemos turi būti projektuojamos numatant įžeminimo (įnulinimo) galimybę.

50. Sprogimo rizikai išvengti nustatomi šie reikalavimai:patalpos, kuriose įrengtos dujų sistemos turi būti įrengtos pagal STR 2.08.01:2004 [6.2.26] reikalavimus.

51.* Namo bei sklypo apsaugos nuo vagysčių, smurto ir vandalizmo [6.6.2] reikalavimai (visi ar daliniai) taikomi tuo atveju, jei tai numatyta statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje [6.2.1].

The post Statybos techninis reglamentas. Vienbučiai gyvenamieji pastatai appeared first on Sidaras.

Raudona spalva – informacija susijusi su turėklais.

 http://www.spec.lt/index.php?cid=776

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S 

Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 "Visuomeninės paskirties statiniai" patvirtinimo

 2004 m. vasario 27 d. Nr. D1-91 Vilnius

 Valstybės žinios,2004, Nr.                54-1851        Aktuali 2006 02 13

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,

1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 118 „Dėl Respublikos statybos normų „Visuomeniniai pastatai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ RSN 134-92 patvirtinimo“ bei juo patvirtintas Respublikines statybos normas RSN 134-92 „Visuomeniniai pastatai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“;

2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 505 „Dėl RSN 134-2 „Visuomeniniai pastatai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ ir RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 104-3298) 1 punktą. 

Aplinkos Ministras                                                     Arūnas Kundrotas

______________

 PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.02.02:2004 VISUOMENINĖS PASKIRTIES STATINIAI

IV SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS

215. Visuomeninės paskirties statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.) rizikos [4.9].
216. Nelaimingų atsitikimų rizikos veiksniai, rizikos prevencijos reikalavimai, projektinių sprendinių tinkamumas ir patikimumas, statybos produktams keliami atitinkami reikalavimai, atsižvelgiant į naudojimo paskirtį ir ypatumus, turi būti nurodyti Statinio projekto aiškinamajame rašte ir techninėse specifikacijose [4.5].
217. Turi būti parengti tokie projektiniai sprendiniai ir parinkti tokie statybos produktai, kad naudojant Statinį būtų išvengta:

217.1. kritimo paslydus, naudojant grindų dangai neslidžias medžiagas bei ribojant staigius slidumo pasikeitimus; taip pat turi būti atsižvelgta į vandens, sniego ar riebalų buvimo paviršiuje galimybę;

217.2. kritimo užkliuvus ar apvirtus, numatant žmonių judėjimo vietose lygius grindų paviršius, išvengiant staigaus lygio kritimo, slidumo pasikeitimo ar žemų kliūčių; įrengiant tinkamą judėjimo kelių, įskaitant avarinį ir evakuacinį apšvietimą; numatant išėjimo maršrutus su saugiu ir adekvačiu apšvietimu net ir sutrikus elektros tiekimui;

217.3. kritimo pasikeitus grindų lygiui, numatant laiptų pakopų aukštį ir plotį pagal įvairioms Statinių grupėms keliamus reikalavimus, reikiamo aukščio aptvarus, turėklus, baliustradas, parapetus; patogius naudoti rampų (pandusų) nuolydžius, atsižvelgiant į neįgaliųjų asmenų saugą; ribojant angas iki vaikams saugaus dydžio, neleidžiančio jiems įkliūti į šias angas.

218. Viename laiptų marše (išskyrus laiptus siaurėjančiomis pakopomis) turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 16 pakopų (pakilimų).

Pirmame aukšte viename laiptų marše gali būti ne daugiau kaip 18 pakopų (pakilimų).

Pakeitimas 2004 08 03. Žin. 2004, Nr. 125-4519. Įsigaliojo 2004 08 11 

219. Laiptų maršų nuolydis (išskyrus sporto paskirties statinių žiūrovų tribūnų laiptus) turi būti ne didesnis kaip 1:2.

Laiptų į rūsius, cokolinius aukštus ir pastoges maršų nuolydis gali būti 1:1,5, jeigu šiais laiptais nenumatoma evakuoti žmones.

Perėjose tarp eilių žiūrovų salėse, sporto paskirties statinių tribūnose bei auditorijose įrengiamų laiptų nuolydis gali būti ne didesnis kaip 1:1,6, o įrengiant turėklus – 1:1,4 (turėklų ar kitokių aptvarų aukštis tokiu atveju turi būti ne mažesnis kaip 0,9 m).

Neleidžiama įrengti laiptų ar pakopų žmonių perėjose (evakuacijos keliuose) tarp tribūnų sporto paskirties statiniuose (tuneliuose).

220. Žmonių judėjimo keliuose įrengiamų rampų (pandusų) išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%), o stacionaraus gydymo įstaigose – 1:20, vienos ištisinės juostos ilgis – ne didesnis kaip 9000 mm ir pakilimo aukštis – ne didesnis kaip 750 mm. Panduso juostos skersinis nuolydis neleidžiamas.
221. Aptvarų, turėklų, baliustradų aukštis turi būti ne mažesnis kaip:

221.1. laiptų maršų ir aikštelių – 0,90 m;

221.2. išorės laiptų maršų ir aikštelių – 1,20 m;

221.3. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo ir internatinėse mokyklose (pirmosioms klasėms) – 1,20 m;

221.4. laiptų maršų ir aikštelių specialiojo ugdymo vaikų įstaigose (akliems, silpnaregiams ir protiškai neįgaliems) – 1,50 (1,80) m;

221.5. balkonų ir lodžijų iki 30 m aukščio Statiniuose – 1,0 m;

221.6. balkonų ir lodžijų daugiau kaip 30 m aukščio Statiniuose – 1,10 m;  

221.7. perėjų, galerijų, terasų – 1,20 m;

221.8. nenaudojamo stogo parapetų, tvorelių – 0,60 m.

222. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatuose, bendrojo lavinimo mokyklose bei kitokios paskirties vaikų įstaigų pastatuose, kuriuose gali lankytis vaikai, neleidžiama įrengti aptvarų, turėklų, baliustradų su horizontaliu dalijimu, o vertikalaus dalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m.

Specialiojo vaikų ugdymo įstaigų pastatuose (akliems, silpnaregiams ir protiškai neįgaliems vaikams) turi būti įrengiami ištisiniai arba tinklo turėklai.

223. Išoriniai laiptai ar jų dalys ir aikštelės turi turėti aptvarus, jeigu jų aukštis nuo žemės paviršiaus yra 0,45 m ir daugiau.
224. Langai ar kitos angos turi turėti aptvarus ar kitokias apsaugos nuo kritimo priemones, jeigu tokių angų apačios aukštis nuo grindų yra mažesnis už tai Statinių grupei nurodytą aptvarų, turėklų ar baliustradų aukštį.

Stiklinės durys, pertvaros ar vitrinos turi būti apsaugotos nuo galimo susidūrimo, įrengiant saugos priemones ar įspėjamuosius ženklus.

225. Žmonių judėjimo keliams nustatomi tokie patys žmonių saugos reikalavimai, kaip ir evakavimo keliams. Darbo, poilsio ir panašiose vietose neturi būti jokių išsikišusių konstrukcijų ar jų elementų, aštrių ar pjaunančių briaunų, kitokių žmones galinčių sužeisti ar sužaloti veiksnių.

Rekonstruojamuose Statiniuose, kai dėl esamų konstrukcijų ar dėl paveldo apsaugos reikalavimų nėra galimybės visiškai įvykdyti šiame punkte nurodytus žmonių saugos reikalavimus, pavojingos vietos turi turėti apsauginius įtaisus, įspėjamuosius ženklus ar kitokias (garso, šviesos) priemones, ribojančias ar neleidžiančias prieiti prie pavojingų elementų.

226. Statinio ar jo dalių reikalavimai nustatomi Statinio projekto techninėse specifikacijose 
A kategorijos techninių specifikacijų–statybos techninių reglamentų ir Statiniui bei jo dalims skirtų standartų pagrindu, o statybos produktų reikalavimai – Statinio projekto techninėse specifikacijose B kategorijos techninių specifikacijų–statybos produktų standartų ir techninių liudijimų pagrindu.

The post Statybos techninis reglamentas. Visuomeninės paskirties pastatai appeared first on Sidaras.

The post Lentyna appeared first on Sidaras.

Kontūras metalinis iš 50×30 mm vamzdžio, užpildas rudai tonuotas kanalinis polikarbonatas

The post Pertvara balkone appeared first on Sidaras.